prisivaišintojų

Taip pat žr.: prisivaišintoju

 Lietuvių kalba

Daiktavardis

prisivaišintojų (dkt., vyr. g., dgs. kilm.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: prisivaišintojas
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	prisivaišintojas	prisivaišintojai
kilm.	prisivaišintojo	prisivaišintojų
naud.	prisivaišintojui	prisivaišintojams
gal.	prisivaišintoją	prisivaišintojus
įnag.	prisivaišintoju	prisivaišintojais
viet.	prisivaišintojuje	prisivaišintojuose
šauksm.	prisivaišintojau	prisivaišintojai

• Skiemenys: pri-si-vai-šin-to-jų
• žr. pagr. f. prisivaišintojas
• Taip pat žr. pagr. f. mot. g. prisivaišintoja.

prisivaišintojų

1. tas, kuris prisivaišina

Etimologija

<= prisivaišinti, prisivaišina, prisivaišino <= privaišinti, privaišina, privaišino <= pri- + vaišinti, vaišina, vaišino

---

Daiktavardis

prisivaišintojų (dkt., mot. g., dgs. kilm.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: prisivaišintoja
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	prisivaišintoja	prisivaišintojos
kilm.	prisivaišintojos	prisivaišintojų
naud.	prisivaišintojai	prisivaišintojoms
gal.	prisivaišintoją	prisivaišintojas
įnag.	prisivaišintoja	prisivaišintojomis
viet.	prisivaišintojoje	prisivaišintojose
šauksm.	prisivaišintoja	prisivaišintojos

• Skiemenys: pri-si-vai-šin-to-jų
• žr. pagr. f. prisivaišintoja
• Taip pat žr. pagr. f. vyr. g. prisivaišintojas.

prisivaišintojų

1. ta, kuri prisivaišina

Etimologija

<= prisivaišinti, prisivaišina, prisivaišino <= privaišinti, privaišina, privaišino <= pri- + vaišinti, vaišina, vaišino

---