prisivaišintoja

Taip pat žr.: prisivaišintoją

 Lietuvių kalba

Daiktavardis

prisivaišintoja (dkt., mot. g., pagr. f., vns. vard., vns. įnag., vns. šauksm.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: prisivaišintoja
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	prisivaišintoja	prisivaišintojos
kilm.	prisivaišintojos	prisivaišintojų
naud.	prisivaišintojai	prisivaišintojoms
gal.	prisivaišintoją	prisivaišintojas
įnag.	prisivaišintoja	prisivaišintojomis
viet.	prisivaišintojoje	prisivaišintojose
šauksm.	prisivaišintoja	prisivaišintojos

• Skiemenys: pri-si-vai-šin-to-ja
• Taip pat žr. pagr. f. vyr. g. prisivaišintojas.

prisivaišintoja

1. ta, kuri prisivaišina

Etimologija

<= prisivaišinti, prisivaišina, prisivaišino <= privaišinti, privaišina, privaišino <= pri- + vaišinti, vaišina, vaišino

---