prieštarautoju

 Lietuvių kalba

Daiktavardis

prieštarautoju (dkt., vyr. g., vns. įnag.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: prieštarautojas
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	prieštarautojas	prieštarautojai
kilm.	prieštarautojo	prieštarautojų
naud.	prieštarautojui	prieštarautojams
gal.	prieštarautoją	prieštarautojus
įnag.	prieštarautoju	prieštarautojais
viet.	prieštarautojuje	prieštarautojuose
šauksm.	prieštarautojau	prieštarautojai

• Skiemenys: prieš-ta-rau-to-ju
• žr. pagr. f. prieštarautojas
• Taip pat žr. pagr. f. mot. g. prieštarautoja.

prieštarautoju

1. tas, kuris prieštarauja

Etimologija

<= prieštarauti, prieštarauja, prieštaravo

---