prieštarautojų

 Lietuvių kalba

Daiktavardis

prieštarautojų (dkt., vyr. g., dgs. kilm.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: prieštarautojas
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	prieštarautojas	prieštarautojai
kilm.	prieštarautojo	prieštarautojų
naud.	prieštarautojui	prieštarautojams
gal.	prieštarautoją	prieštarautojus
įnag.	prieštarautoju	prieštarautojais
viet.	prieštarautojuje	prieštarautojuose
šauksm.	prieštarautojau	prieštarautojai

• Skiemenys: prieš-ta-rau-to-jų
• žr. pagr. f. prieštarautojas
• Taip pat žr. pagr. f. mot. g. prieštarautoja.

prieštarautojų

1. tas, kuris prieštarauja

Etimologija

<= prieštarauti, prieštarauja, prieštaravo

---

Daiktavardis

prieštarautojų (dkt., mot. g., dgs. kilm.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: prieštarautoja
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	prieštarautoja	prieštarautojos
kilm.	prieštarautojos	prieštarautojų
naud.	prieštarautojai	prieštarautojoms
gal.	prieštarautoją	prieštarautojas
įnag.	prieštarautoja	prieštarautojomis
viet.	prieštarautojoje	prieštarautojose
šauksm.	prieštarautoja	prieštarautojos

• Skiemenys: prieš-ta-rau-to-jų
• žr. pagr. f. prieštarautoja
• Taip pat žr. pagr. f. vyr. g. prieštarautojas.

prieštarautojų

1. ta, kuri prieštarauja

Etimologija

<= prieštarauti, prieštarauja, prieštaravo

---