pravokusiu

 Lietuvių kalba

Dalyvis

pravokusiu (būt. k. l. veik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. pravokęs, mot. g. pravokusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	pravokęs	pravokę	pravokusi, pravokus	pravokusios	-	pravokę
kilm.	pravokusio	pravokusių	pravokusios	pravokusių	-	-
naud.	pravokusiam	pravokusiems	pravokusiai	pravokusioms	-	-
gal.	pravokusį	pravokusius	pravokusią	pravokusias	-	-
įnag.	pravokusiu	pravokusiais	pravokusia	pravokusiomis	-	-
viet.	pravokusiame	pravokusiuose	pravokusioje	pravokusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	pravokusysis	pravokusieji	pravokusioji	pravokusiosios	-	-
kilm.	pravokusiojo	pravokusiųjų	pravokusiosios	pravokusiųjų	-	-
naud.	pravokusiajam	pravokusiesiems	pravokusiajai	pravokusiosioms	-	-
gal.	pravokusįjį	pravokusiuosius	pravokusiąją	pravokusiąsias	-	-
įnag.	pravokusiuoju	pravokusiaisiais	pravokusiąja	pravokusiosiomis	-	-
viet.	pravokusiajame	pravokusiuosiuose	pravokusiojoje	pravokusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. pravokęs, mot. g. pravokusi.
• Skiemenys: pra-vo-ku-siu

pravokusiu

1. tas, kuris pravokė

Etimologija

<= pravokti, pravokia, pravokė <= pra- + vokti, vokia, vokė

---