pravoktinojo

 Lietuvių kalba

Dalyvis

pravoktinojo (reik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. pravoktinas, mot. g. pravoktina
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	pravoktinas	pravoktini	pravoktina	pravoktinos	pravoktina	-
kilm.	pravoktino	pravoktinų	pravoktinos	pravoktinų	-	-
naud.	pravoktinam	pravoktiniems	pravoktinai	pravoktinoms	-	-
gal.	pravoktiną	pravoktinus	pravoktiną	pravoktinas	-	-
įnag.	pravoktinu	pravoktinais	pravoktina	pravoktinomis	-	-
viet.	pravoktiname	pravoktinuose	pravoktinoje	pravoktinose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	pravoktinasis	pravoktinieji	pravoktinoji	pravoktinosios	-	-
kilm.	pravoktinojo	pravoktinųjų	pravoktinosios	pravoktinųjų	-	-
naud.	pravoktinajam	pravoktiniesiems	pravoktinajai	pravoktinosioms	-	-
gal.	pravoktinąjį	pravoktinuosius	pravoktinąją	pravoktinąsias	-	-
įnag.	pravoktinuoju	pravoktinaisiais	pravoktinąja	pravoktinosiomis	-	-
viet.	pravoktinajame	pravoktinuosiuose	pravoktinojoje	pravoktinosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. pravoktinas, mot. g. pravoktina.
• Skiemenys: pra-vok-ti-no-jo

pravoktinojo

1. tas, dėl kurio reikia pravokti

Etimologija

<= pravokti, pravokia, pravokė <= pra- + vokti, vokia, vokė

---