prasivagiantiem

 Lietuvių kalba

Dalyvis

prasivagiantiem (es. l. veik. dlv., vyr. g. dgs. naud.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. prasivagiantis, mot. g. prasivagianti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	prasivagiąs, prasivagiantis	prasivagią, prasivagiantys	prasivagianti	prasivagiančios	-	prasivagią
kilm.	prasivagiančio	prasivagiančių	prasivagiančios	prasivagiančių	-	-
naud.	prasivagiančiam	prasivagiantiems, prasivagiantiem	prasivagiančiai	prasivagiančioms, prasivagiančiom	-	-
gal.	prasivagiantį	prasivagiančius	prasivagiančią	prasivagiančias	-	-
įnag.	prasivagiančiu	prasivagiančiais	prasivagiančia	prasivagiančiomis	-	-
viet.	prasivagiančiame, prasivagiančiam	prasivagiančiuose, prasivagiančiuos	prasivagiančioje, prasivagiančioj	prasivagiančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	prasivagiantysis	prasivagiantieji	prasivagiančioji	prasivagiančiosios	-	-
kilm.	prasivagiančiojo	prasivagiančiųjų	prasivagiančiosios	prasivagiančiųjų	-	-
naud.	prasivagiančiajam	prasivagiantiesiems	prasivagiančiajai	prasivagiančiosioms	-	-
gal.	prasivagiantįjį	prasivagiančiuosius	prasivagiančiąją	prasivagiančiąsias	-	-
įnag.	prasivagiančiuoju	prasivagiančiaisiais	prasivagiančiąja	prasivagiančiosiomis	-	-
viet.	prasivagiančiajame	prasivagiančiuosiuose	prasivagiančiojoje	prasivagiančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. prasivagiantis, mot. g. prasivagianti.
• Skiemenys: pra-si-va-gian-tiem

prasivagiantiem

1. tas, kuris prasivagia

Etimologija

<= prasivogti, prasivagia, prasivogė <= pra- + sangrž. si- + vogti, vagia, vogė

---