prakiltinąją

 Lietuvių kalba

Dalyvis

prakiltinąją (reik. dlv., įvard. f. mot. g. vns. gal.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. prakiltinas, mot. g. prakiltina
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	prakiltinas	prakiltini	prakiltina	prakiltinos	prakiltina	-
kilm.	prakiltino	prakiltinų	prakiltinos	prakiltinų	-	-
naud.	prakiltinam	prakiltiniems	prakiltinai	prakiltinoms	-	-
gal.	prakiltiną	prakiltinus	prakiltiną	prakiltinas	-	-
įnag.	prakiltinu	prakiltinais	prakiltina	prakiltinomis	-	-
viet.	prakiltiname	prakiltinuose	prakiltinoje	prakiltinose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	prakiltinasis	prakiltinieji	prakiltinoji	prakiltinosios	-	-
kilm.	prakiltinojo	prakiltinųjų	prakiltinosios	prakiltinųjų	-	-
naud.	prakiltinajam	prakiltiniesiems	prakiltinajai	prakiltinosioms	-	-
gal.	prakiltinąjį	prakiltinuosius	prakiltinąją	prakiltinąsias	-	-
įnag.	prakiltinuoju	prakiltinaisiais	prakiltinąja	prakiltinosiomis	-	-
viet.	prakiltinajame	prakiltinuosiuose	prakiltinojoje	prakiltinosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. prakiltinas, mot. g. prakiltina.
• Skiemenys: pra-kil-ti-ną-ją

prakiltinąją

1. ta, dėl kurios reikia prakilti

Etimologija

<= prakilti, prakyla, prakilo <= pra- + kilti, kyla, kilo

---