prakilsimu

 Lietuvių kalba

Dalyvis

prakilsimu (būs. l. neveik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. prakilsimas, mot. g. prakilsima
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	prakilsimas	prakilsimi	prakilsima	prakilsimos	prakilsima	-
kilm.	prakilsimo	prakilsimų	prakilsimos	prakilsimų	-	-
naud.	prakilsimam	prakilsimiems	prakilsimai	prakilsimoms	-	-
gal.	prakilsimą	prakilsimus	prakilsimą	prakilsimas	-	-
įnag.	prakilsimu	prakilsimais	prakilsima	prakilsimomis	-	-
viet.	prakilsimame	prakilsimuose	prakilsimoje	prakilsimose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	prakilsimasis	prakilsimieji	prakilsimoji	prakilsimosios	-	-
kilm.	prakilsimojo	prakilsimųjų	prakilsimosios	prakilsimųjų	-	-
naud.	prakilsimajam	prakilsimiesiems	prakilsimajai	prakilsimosioms	-	-
gal.	prakilsimąjį	prakilsimuosius	prakilsimąją	prakilsimąsias	-	-
įnag.	prakilsimuoju	prakilsimaisiais	prakilsimąja	prakilsimosiomis	-	-
viet.	prakilsimajame	prakilsimuosiuose	prakilsimojoje	prakilsimosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. prakilsimas, mot. g. prakilsima.
• Skiemenys: pra-kil-si-mu

prakilsimu

1. tas, kurį prakils

Etimologija

<= prakilti, prakyla, prakilo <= pra- + kilti, kyla, kilo

---