pervagiančiu

 Lietuvių kalba

Dalyvis

pervagiančiu (es. l. veik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. pervagiantis, mot. g. pervagianti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	pervagiąs, pervagiantis	pervagią, pervagiantys	pervagianti	pervagiančios	-	pervagią
kilm.	pervagiančio	pervagiančių	pervagiančios	pervagiančių	-	-
naud.	pervagiančiam	pervagiantiems, pervagiantiem	pervagiančiai	pervagiančioms, pervagiančiom	-	-
gal.	pervagiantį	pervagiančius	pervagiančią	pervagiančias	-	-
įnag.	pervagiančiu	pervagiančiais	pervagiančia	pervagiančiomis	-	-
viet.	pervagiančiame, pervagiančiam	pervagiančiuose, pervagiančiuos	pervagiančioje, pervagiančioj	pervagiančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	pervagiantysis	pervagiantieji	pervagiančioji	pervagiančiosios	-	-
kilm.	pervagiančiojo	pervagiančiųjų	pervagiančiosios	pervagiančiųjų	-	-
naud.	pervagiančiajam	pervagiantiesiems	pervagiančiajai	pervagiančiosioms	-	-
gal.	pervagiantįjį	pervagiančiuosius	pervagiančiąją	pervagiančiąsias	-	-
įnag.	pervagiančiuoju	pervagiančiaisiais	pervagiančiąja	pervagiančiosiomis	-	-
viet.	pervagiančiajame	pervagiančiuosiuose	pervagiančiojoje	pervagiančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. pervagiantis, mot. g. pervagianti.
• Skiemenys: per-va-gian-čiu

pervagiančiu

1. tas, kuris pervagia

Etimologija

<= pervogti, pervagia, pervogė <= per- + vogti, vagia, vogė

---