persivagiančiuoju

 Lietuvių kalba

Dalyvis

persivagiančiuoju (es. l. veik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. persivagiantis, mot. g. persivagianti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	persivagiąs, persivagiantis	persivagią, persivagiantys	persivagianti	persivagiančios	-	persivagią
kilm.	persivagiančio	persivagiančių	persivagiančios	persivagiančių	-	-
naud.	persivagiančiam	persivagiantiems, persivagiantiem	persivagiančiai	persivagiančioms, persivagiančiom	-	-
gal.	persivagiantį	persivagiančius	persivagiančią	persivagiančias	-	-
įnag.	persivagiančiu	persivagiančiais	persivagiančia	persivagiančiomis	-	-
viet.	persivagiančiame, persivagiančiam	persivagiančiuose, persivagiančiuos	persivagiančioje, persivagiančioj	persivagiančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	persivagiantysis	persivagiantieji	persivagiančioji	persivagiančiosios	-	-
kilm.	persivagiančiojo	persivagiančiųjų	persivagiančiosios	persivagiančiųjų	-	-
naud.	persivagiančiajam	persivagiantiesiems	persivagiančiajai	persivagiančiosioms	-	-
gal.	persivagiantįjį	persivagiančiuosius	persivagiančiąją	persivagiančiąsias	-	-
įnag.	persivagiančiuoju	persivagiančiaisiais	persivagiančiąja	persivagiančiosiomis	-	-
viet.	persivagiančiajame	persivagiančiuosiuose	persivagiančiojoje	persivagiančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. persivagiantis, mot. g. persivagianti.
• Skiemenys: per-si-va-gian-čiuo-ju

persivagiančiuoju

1. tas, kuris persivagia

Etimologija

<= persivogti, persivagia, persivogė <= per- + sangrž. si- + vogti, vagia, vogė

---