paišvogtinam

 Lietuvių kalba

Dalyvis

paišvogtinam (reik. dlv., vyr. g. vns. naud.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. paišvogtinas, mot. g. paišvogtina
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	paišvogtinas	paišvogtini	paišvogtina	paišvogtinos	paišvogtina	-
kilm.	paišvogtino	paišvogtinų	paišvogtinos	paišvogtinų	-	-
naud.	paišvogtinam	paišvogtiniems	paišvogtinai	paišvogtinoms	-	-
gal.	paišvogtiną	paišvogtinus	paišvogtiną	paišvogtinas	-	-
įnag.	paišvogtinu	paišvogtinais	paišvogtina	paišvogtinomis	-	-
viet.	paišvogtiname	paišvogtinuose	paišvogtinoje	paišvogtinose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	paišvogtinasis	paišvogtinieji	paišvogtinoji	paišvogtinosios	-	-
kilm.	paišvogtinojo	paišvogtinųjų	paišvogtinosios	paišvogtinųjų	-	-
naud.	paišvogtinajam	paišvogtiniesiems	paišvogtinajai	paišvogtinosioms	-	-
gal.	paišvogtinąjį	paišvogtinuosius	paišvogtinąją	paišvogtinąsias	-	-
įnag.	paišvogtinuoju	paišvogtinaisiais	paišvogtinąja	paišvogtinosiomis	-	-
viet.	paišvogtinajame	paišvogtinuosiuose	paišvogtinojoje	paišvogtinosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. paišvogtinas, mot. g. paišvogtina.
• Skiemenys: pa-iš-vog-ti-nam

paišvogtinam (šnek.)

1. tas, dėl kurio reikia paišvogti

Etimologija

<= paišvogti, paišvagia, paišvogė <= pa- + iš- + vogti, vagia, vogė

---