nusivoktu

 Lietuvių kalba

Dalyvis

nusivoktu (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nusivoktas, mot. g. nusivokta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nusivoktas	nusivokti	nusivokta	nusivoktos	nusivokta	-
kilm.	nusivokto	nusivoktų	nusivoktos	nusivoktų	-	-
naud.	nusivoktam	nusivoktiems	nusivoktai	nusivoktoms	-	-
gal.	nusivoktą	nusivoktus	nusivoktą	nusivoktas	-	-
įnag.	nusivoktu	nusivoktais	nusivokta	nusivoktomis	-	-
viet.	nusivoktame	nusivoktuose	nusivoktoje	nusivoktose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nusivoktasis	nusivoktieji	nusivoktoji	nusivoktosios	-	-
kilm.	nusivoktojo	nusivoktųjų	nusivoktosios	nusivoktųjų	-	-
naud.	nusivoktajam	nusivoktiesiems	nusivoktajai	nusivoktosioms	-	-
gal.	nusivoktąjį	nusivoktuosius	nusivoktąją	nusivoktąsias	-	-
įnag.	nusivoktuoju	nusivoktaisiais	nusivoktąja	nusivoktosiomis	-	-
viet.	nusivoktajame	nusivoktuosiuose	nusivoktojoje	nusivoktosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. nusivoktas, mot. g. nusivokta.
• Skiemenys: nu-si-vok-tu

nusivoktu

1. tas, kurį nusivokė

Etimologija

<= nusivokti, nusivokia, nusivokė <= nu- + sangrž. si- + vokti, vokia, vokė

---