nuragintojau

 Lietuvių kalba

Daiktavardis

nuragintojau (dkt., vyr. g., vns. šauksm.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: nuragintojas
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nuragintojas	nuragintojai
kilm.	nuragintojo	nuragintojų
naud.	nuragintojui	nuragintojams
gal.	nuragintoją	nuragintojus
įnag.	nuragintoju	nuragintojais
viet.	nuragintojuje	nuragintojuose
šauksm.	nuragintojau	nuragintojai

• Skiemenys: nu-ra-gin-to-jau
• žr. pagr. f. nuragintojas
• Taip pat žr. pagr. f. mot. g. nuragintoja.

nuragintojau

1. tas, kuris nuragina

Etimologija

<= nuraginti, nuragina, nuragino <= nu- + raginti, ragina, ragino

---