neužvaišintojau

 Lietuvių kalba

Daiktavardis

neužvaišintojau (dkt., vyr. g., vns. šauksm.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: neužvaišintojas
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neužvaišintojas	neužvaišintojai
kilm.	neužvaišintojo	neužvaišintojų
naud.	neužvaišintojui	neužvaišintojams
gal.	neužvaišintoją	neužvaišintojus
įnag.	neužvaišintoju	neužvaišintojais
viet.	neužvaišintojuje	neužvaišintojuose
šauksm.	neužvaišintojau	neužvaišintojai

• Skiemenys: ne-už-vai-šin-to-jau
• žr. pagr. f. neužvaišintojas
• Taip pat žr. pagr. f. mot. g. neužvaišintoja.

neužvaišintojau

1. tas, kuris neužvaišina

Etimologija

<= neužvaišinti, neužvaišina, neužvaišino <= ne- + užvaišinti, užvaišina, užvaišino <= už- + vaišinti, vaišina, vaišino

---