neužvaišintojų

Taip pat žr.: neužvaišintoju

 Lietuvių kalba

Daiktavardis

neužvaišintojų (dkt., vyr. g., dgs. kilm.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: neužvaišintojas
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neužvaišintojas	neužvaišintojai
kilm.	neužvaišintojo	neužvaišintojų
naud.	neužvaišintojui	neužvaišintojams
gal.	neužvaišintoją	neužvaišintojus
įnag.	neužvaišintoju	neužvaišintojais
viet.	neužvaišintojuje	neužvaišintojuose
šauksm.	neužvaišintojau	neužvaišintojai

• Skiemenys: ne-už-vai-šin-to-jų
• žr. pagr. f. neužvaišintojas
• Taip pat žr. pagr. f. mot. g. neužvaišintoja.

neužvaišintojų

1. tas, kuris neužvaišina

Etimologija

<= neužvaišinti, neužvaišina, neužvaišino <= ne- + užvaišinti, užvaišina, užvaišino <= už- + vaišinti, vaišina, vaišino

---

Daiktavardis

neužvaišintojų (dkt., mot. g., dgs. kilm.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: neužvaišintoja
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neužvaišintoja	neužvaišintojos
kilm.	neužvaišintojos	neužvaišintojų
naud.	neužvaišintojai	neužvaišintojoms
gal.	neužvaišintoją	neužvaišintojas
įnag.	neužvaišintoja	neužvaišintojomis
viet.	neužvaišintojoje	neužvaišintojose
šauksm.	neužvaišintoja	neužvaišintojos

• Skiemenys: ne-už-vai-šin-to-jų
• žr. pagr. f. neužvaišintoja
• Taip pat žr. pagr. f. vyr. g. neužvaišintojas.

neužvaišintojų

1. ta, kuri neužvaišina

Etimologija

<= neužvaišinti, neužvaišina, neužvaišino <= ne- + užvaišinti, užvaišina, užvaišino <= už- + vaišinti, vaišina, vaišino

---