neužvaišintinus

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neužvaišintinus (reik. dlv., vyr. g. dgs. gal.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neužvaišintinas, mot. g. neužvaišintina
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neužvaišintinas	neužvaišintini	neužvaišintina	neužvaišintinos	neužvaišintina	-
kilm.	neužvaišintino	neužvaišintinų	neužvaišintinos	neužvaišintinų	-	-
naud.	neužvaišintinam	neužvaišintiniems	neužvaišintinai	neužvaišintinoms	-	-
gal.	neužvaišintiną	neužvaišintinus	neužvaišintiną	neužvaišintinas	-	-
įnag.	neužvaišintinu	neužvaišintinais	neužvaišintina	neužvaišintinomis	-	-
viet.	neužvaišintiname	neužvaišintinuose	neužvaišintinoje	neužvaišintinose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neužvaišintinasis	neužvaišintinieji	neužvaišintinoji	neužvaišintinosios	-	-
kilm.	neužvaišintinojo	neužvaišintinųjų	neužvaišintinosios	neužvaišintinųjų	-	-
naud.	neužvaišintinajam	neužvaišintiniesiems	neužvaišintinajai	neužvaišintinosioms	-	-
gal.	neužvaišintinąjį	neužvaišintinuosius	neužvaišintinąją	neužvaišintinąsias	-	-
įnag.	neužvaišintinuoju	neužvaišintinaisiais	neužvaišintinąja	neužvaišintinosiomis	-	-
viet.	neužvaišintinajame	neužvaišintinuosiuose	neužvaišintinojoje	neužvaišintinosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neužvaišintinas, mot. g. neužvaišintina.
• Skiemenys: ne-už-vai-šin-ti-nus

neužvaišintinus

1. tas, dėl kurio reikia neužvaišinti

Etimologija

<= neužvaišinti, neužvaišina, neužvaišino <= ne- + užvaišinti, užvaišina, užvaišino <= už- + vaišinti, vaišina, vaišino

---