Pereiti prie turinio

neužvaišintinas

Puslapis iš Vikižodyno, laisvojo žodyno.

Dalyvis

[taisyti]

neužvaišintinas

  1. tas, dėl kurio reikia neužvaišinti

Etimologija

[taisyti]

<= neužvaišinti, neužvaišina, neužvaišino <= ne- + užvaišinti, užvaišina, užvaišino <= už- + vaišinti, vaišina, vaišino