neužvagiančiuoju

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neužvagiančiuoju (es. l. veik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neužvagiantis, mot. g. neužvagianti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neužvagiąs, neužvagiantis	neužvagią, neužvagiantys	neužvagianti	neužvagiančios	-	neužvagią
kilm.	neužvagiančio	neužvagiančių	neužvagiančios	neužvagiančių	-	-
naud.	neužvagiančiam	neužvagiantiems, neužvagiantiem	neužvagiančiai	neužvagiančioms, neužvagiančiom	-	-
gal.	neužvagiantį	neužvagiančius	neužvagiančią	neužvagiančias	-	-
įnag.	neužvagiančiu	neužvagiančiais	neužvagiančia	neužvagiančiomis	-	-
viet.	neužvagiančiame, neužvagiančiam	neužvagiančiuose, neužvagiančiuos	neužvagiančioje, neužvagiančioj	neužvagiančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neužvagiantysis	neužvagiantieji	neužvagiančioji	neužvagiančiosios	-	-
kilm.	neužvagiančiojo	neužvagiančiųjų	neužvagiančiosios	neužvagiančiųjų	-	-
naud.	neužvagiančiajam	neužvagiantiesiems	neužvagiančiajai	neužvagiančiosioms	-	-
gal.	neužvagiantįjį	neužvagiančiuosius	neužvagiančiąją	neužvagiančiąsias	-	-
įnag.	neužvagiančiuoju	neužvagiančiaisiais	neužvagiančiąja	neužvagiančiosiomis	-	-
viet.	neužvagiančiajame	neužvagiančiuosiuose	neužvagiančiojoje	neužvagiančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neužvagiantis, mot. g. neužvagianti.
• Skiemenys: ne-už-va-gian-čiuo-ju

neužvagiančiuoju

1. tas, kuris neužvagia

Etimologija

<= neužvogti, neužvagia, neužvogė <= ne- + užvogti, užvagia, užvogė <= už- + vogti, vagia, vogė

---