neužsivogusiųjų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neužsivogusiųjų (būt. k. l. veik. dlv., įvard. f. vyr. g. dgs. kilm., įvard. f. mot. g. dgs. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neužsivogęs, mot. g. neužsivogusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neužsivogęs	neužsivogę	neužsivogusi, neužsivogus	neužsivogusios	-	neužsivogę
kilm.	neužsivogusio	neužsivogusių	neužsivogusios	neužsivogusių	-	-
naud.	neužsivogusiam	neužsivogusiems	neužsivogusiai	neužsivogusioms	-	-
gal.	neužsivogusį	neužsivogusius	neužsivogusią	neužsivogusias	-	-
įnag.	neužsivogusiu	neužsivogusiais	neužsivogusia	neužsivogusiomis	-	-
viet.	neužsivogusiame	neužsivogusiuose	neužsivogusioje	neužsivogusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neužsivogusysis	neužsivogusieji	neužsivogusioji	neužsivogusiosios	-	-
kilm.	neužsivogusiojo	neužsivogusiųjų	neužsivogusiosios	neužsivogusiųjų	-	-
naud.	neužsivogusiajam	neužsivogusiesiems	neužsivogusiajai	neužsivogusiosioms	-	-
gal.	neužsivogusįjį	neužsivogusiuosius	neužsivogusiąją	neužsivogusiąsias	-	-
įnag.	neužsivogusiuoju	neužsivogusiaisiais	neužsivogusiąja	neužsivogusiosiomis	-	-
viet.	neužsivogusiajame	neužsivogusiuosiuose	neužsivogusiojoje	neužsivogusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neužsivogęs, mot. g. neužsivogusi.
• Skiemenys: ne-už-si-vo-gu-sių-jų

neužsivogusiųjų

1. tas, kuris neužsivogė

Etimologija

<= neužsivogti, neužsivagia, neužsivogė <= ne- + užsivogti, užsivagia, užsivogė <= už- + sangrž. si- + vogti, vagia, vogė

---