neužsivogtoje

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neužsivogtoje (būt. l. neveik. dlv., mot. g. vns. viet.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neužsivogtas, mot. g. neužsivogta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neužsivogtas	neužsivogti	neužsivogta	neužsivogtos	neužsivogta	-
kilm.	neužsivogto	neužsivogtų	neužsivogtos	neužsivogtų	-	-
naud.	neužsivogtam	neužsivogtiems	neužsivogtai	neužsivogtoms	-	-
gal.	neužsivogtą	neužsivogtus	neužsivogtą	neužsivogtas	-	-
įnag.	neužsivogtu	neužsivogtais	neužsivogta	neužsivogtomis	-	-
viet.	neužsivogtame	neužsivogtuose	neužsivogtoje	neužsivogtose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neužsivogtasis	neužsivogtieji	neužsivogtoji	neužsivogtosios	-	-
kilm.	neužsivogtojo	neužsivogtųjų	neužsivogtosios	neužsivogtųjų	-	-
naud.	neužsivogtajam	neužsivogtiesiems	neužsivogtajai	neužsivogtosioms	-	-
gal.	neužsivogtąjį	neužsivogtuosius	neužsivogtąją	neužsivogtąsias	-	-
įnag.	neužsivogtuoju	neužsivogtaisiais	neužsivogtąja	neužsivogtosiomis	-	-
viet.	neužsivogtajame	neužsivogtuosiuose	neužsivogtojoje	neužsivogtosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neužsivogtas, mot. g. neužsivogta.
• Skiemenys: ne-už-si-vog-to-je

neužsivogtoje

1. tas, kurį neužsivogė

Etimologija

<= neužsivogti, neužsivagia, neužsivogė <= ne- + užsivogti, užsivagia, užsivogė <= už- + sangrž. si- + vogti, vagia, vogė

---