neužsivaišintoja

Taip pat žr.: neužsivaišintoją

 Lietuvių kalba

Daiktavardis

neužsivaišintoja (dkt., mot. g., pagr. f., vns. vard., vns. įnag., vns. šauksm.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: neužsivaišintoja
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neužsivaišintoja	neužsivaišintojos
kilm.	neužsivaišintojos	neužsivaišintojų
naud.	neužsivaišintojai	neužsivaišintojoms
gal.	neužsivaišintoją	neužsivaišintojas
įnag.	neužsivaišintoja	neužsivaišintojomis
viet.	neužsivaišintojoje	neužsivaišintojose
šauksm.	neužsivaišintoja	neužsivaišintojos

• Skiemenys: ne-už-si-vai-šin-to-ja
• Taip pat žr. pagr. f. vyr. g. neužsivaišintojas.

neužsivaišintoja

1. ta, kuri neužsivaišina

Etimologija

<= neužsivaišinti, neužsivaišina, neužsivaišino <= ne- + užsivaišinti, užsivaišina, užsivaišino <= užvaišinti, užvaišina, užvaišino <= už- + vaišinti, vaišina, vaišino

---