neužsivaišintojų

Taip pat žr.: neužsivaišintoju

 Lietuvių kalba

Daiktavardis

neužsivaišintojų (dkt., vyr. g., dgs. kilm.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: neužsivaišintojas
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neužsivaišintojas	neužsivaišintojai
kilm.	neužsivaišintojo	neužsivaišintojų
naud.	neužsivaišintojui	neužsivaišintojams
gal.	neužsivaišintoją	neužsivaišintojus
įnag.	neužsivaišintoju	neužsivaišintojais
viet.	neužsivaišintojuje	neužsivaišintojuose
šauksm.	neužsivaišintojau	neužsivaišintojai

• Skiemenys: ne-už-si-vai-šin-to-jų
• žr. pagr. f. neužsivaišintojas
• Taip pat žr. pagr. f. mot. g. neužsivaišintoja.

neužsivaišintojų

1. tas, kuris neužsivaišina

Etimologija

<= neužsivaišinti, neužsivaišina, neužsivaišino <= ne- + užsivaišinti, užsivaišina, užsivaišino <= užvaišinti, užvaišina, užvaišino <= už- + vaišinti, vaišina, vaišino

---

Daiktavardis

neužsivaišintojų (dkt., mot. g., dgs. kilm.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: neužsivaišintoja
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neužsivaišintoja	neužsivaišintojos
kilm.	neužsivaišintojos	neužsivaišintojų
naud.	neužsivaišintojai	neužsivaišintojoms
gal.	neužsivaišintoją	neužsivaišintojas
įnag.	neužsivaišintoja	neužsivaišintojomis
viet.	neužsivaišintojoje	neužsivaišintojose
šauksm.	neužsivaišintoja	neužsivaišintojos

• Skiemenys: ne-už-si-vai-šin-to-jų
• žr. pagr. f. neužsivaišintoja
• Taip pat žr. pagr. f. vyr. g. neužsivaišintojas.

neužsivaišintojų

1. ta, kuri neužsivaišina

Etimologija

<= neužsivaišinti, neužsivaišina, neužsivaišino <= ne- + užsivaišinti, užsivaišina, užsivaišino <= užvaišinti, užvaišina, užvaišino <= už- + vaišinti, vaišina, vaišino

---