Pereiti prie turinio

neužsivaišinamojo

Puslapis iš Vikižodyno, laisvojo žodyno.

Dalyvis

[taisyti]

neužsivaišinamojo

  1. tas, kurį neužsivaišina

Etimologija

[taisyti]

<= neužsivaišinti, neužsivaišina, neužsivaišino <= ne- + užsivaišinti, užsivaišina, užsivaišino <= užvaišinti, užvaišina, užvaišino <= už- + vaišinti, vaišina, vaišino