neužsivaišinamam

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neužsivaišinamam (es. l. neveik. dlv., vyr. g. vns. naud.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neužsivaišinamas, mot. g. neužsivaišinama
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neužsivaišinamas	neužsivaišinami	neužsivaišinama	neužsivaišinamos	neužsivaišinama	-
kilm.	neužsivaišinamo	neužsivaišinamų	neužsivaišinamos	neužsivaišinamų	-	-
naud.	neužsivaišinamam	neužsivaišinamiems	neužsivaišinamai	neužsivaišinamoms	-	-
gal.	neužsivaišinamą	neužsivaišinamus	neužsivaišinamą	neužsivaišinamas	-	-
įnag.	neužsivaišinamu	neužsivaišinamais	neužsivaišinama	neužsivaišinamomis	-	-
viet.	neužsivaišinamame	neužsivaišinamuose	neužsivaišinamoje	neužsivaišinamose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neužsivaišinamasis	neužsivaišinamieji	neužsivaišinamoji	neužsivaišinamosios	-	-
kilm.	neužsivaišinamojo	neužsivaišinamųjų	neužsivaišinamosios	neužsivaišinamųjų	-	-
naud.	neužsivaišinamajam	neužsivaišinamiesiems	neužsivaišinamajai	neužsivaišinamosioms	-	-
gal.	neužsivaišinamąjį	neužsivaišinamuosius	neužsivaišinamąją	neužsivaišinamąsias	-	-
įnag.	neužsivaišinamuoju	neužsivaišinamaisiais	neužsivaišinamąja	neužsivaišinamosiomis	-	-
viet.	neužsivaišinamajame	neužsivaišinamuosiuose	neužsivaišinamojoje	neužsivaišinamosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neužsivaišinamas, mot. g. neužsivaišinama.
• Skiemenys: ne-už-si-vai-ši-na-mam

neužsivaišinamam

1. tas, kurį neužsivaišina

Etimologija

<= neužsivaišinti, neužsivaišina, neužsivaišino <= ne- + užsivaišinti, užsivaišina, užsivaišino <= užvaišinti, užvaišina, užvaišino <= už- + vaišinti, vaišina, vaišino

---