nesuvoktinų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

nesuvoktinų (reik. dlv., vyr. g. dgs. kilm., mot. g. dgs. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nesuvoktinas, mot. g. nesuvoktina
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nesuvoktinas	nesuvoktini	nesuvoktina	nesuvoktinos	nesuvoktina	-
kilm.	nesuvoktino	nesuvoktinų	nesuvoktinos	nesuvoktinų	-	-
naud.	nesuvoktinam	nesuvoktiniems	nesuvoktinai	nesuvoktinoms	-	-
gal.	nesuvoktiną	nesuvoktinus	nesuvoktiną	nesuvoktinas	-	-
įnag.	nesuvoktinu	nesuvoktinais	nesuvoktina	nesuvoktinomis	-	-
viet.	nesuvoktiname	nesuvoktinuose	nesuvoktinoje	nesuvoktinose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nesuvoktinasis	nesuvoktinieji	nesuvoktinoji	nesuvoktinosios	-	-
kilm.	nesuvoktinojo	nesuvoktinųjų	nesuvoktinosios	nesuvoktinųjų	-	-
naud.	nesuvoktinajam	nesuvoktiniesiems	nesuvoktinajai	nesuvoktinosioms	-	-
gal.	nesuvoktinąjį	nesuvoktinuosius	nesuvoktinąją	nesuvoktinąsias	-	-
įnag.	nesuvoktinuoju	nesuvoktinaisiais	nesuvoktinąja	nesuvoktinosiomis	-	-
viet.	nesuvoktinajame	nesuvoktinuosiuose	nesuvoktinojoje	nesuvoktinosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. nesuvoktinas, mot. g. nesuvoktina.
• Skiemenys: ne-su-vok-ti-nų

nesuvoktinų

1. tas, dėl kurio reikia nesuvokti

Etimologija

<= nesuvokti, nesuvokia, nesuvokė <= ne- + suvokti, suvokia, suvokė <= su- + vokti, vokia, vokė

---