nesuvokiantįjį

 Lietuvių kalba

Dalyvis

nesuvokiantįjį (es. l. veik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. gal.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nesuvokiantis, mot. g. nesuvokianti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nesuvokiąs, nesuvokiantis	nesuvokią, nesuvokiantys	nesuvokianti	nesuvokiančios	-	nesuvokią
kilm.	nesuvokiančio	nesuvokiančių	nesuvokiančios	nesuvokiančių	-	-
naud.	nesuvokiančiam	nesuvokiantiems, nesuvokiantiem	nesuvokiančiai	nesuvokiančioms, nesuvokiančiom	-	-
gal.	nesuvokiantį	nesuvokiančius	nesuvokiančią	nesuvokiančias	-	-
įnag.	nesuvokiančiu	nesuvokiančiais	nesuvokiančia	nesuvokiančiomis	-	-
viet.	nesuvokiančiame, nesuvokiančiam	nesuvokiančiuose, nesuvokiančiuos	nesuvokiančioje, nesuvokiančioj	nesuvokiančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nesuvokiantysis	nesuvokiantieji	nesuvokiančioji	nesuvokiančiosios	-	-
kilm.	nesuvokiančiojo	nesuvokiančiųjų	nesuvokiančiosios	nesuvokiančiųjų	-	-
naud.	nesuvokiančiajam	nesuvokiantiesiems	nesuvokiančiajai	nesuvokiančiosioms	-	-
gal.	nesuvokiantįjį	nesuvokiančiuosius	nesuvokiančiąją	nesuvokiančiąsias	-	-
įnag.	nesuvokiančiuoju	nesuvokiančiaisiais	nesuvokiančiąja	nesuvokiančiosiomis	-	-
viet.	nesuvokiančiajame	nesuvokiančiuosiuose	nesuvokiančiojoje	nesuvokiančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. nesuvokiantis, mot. g. nesuvokianti.
• Skiemenys: ne-su-vo-kian-tį-jį

nesuvokiantįjį

1. tas, kuris nesuvokia

Etimologija

<= nesuvokti, nesuvokia, nesuvokė <= ne- + suvokti, suvokia, suvokė <= su- + vokti, vokia, vokė

---