nesuskolintuoju

 Lietuvių kalba

Dalyvis

nesuskolintuoju (būt. l. neveik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nesuskolintas, mot. g. nesuskolinta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nesuskolintas	nesuskolinti	nesuskolinta	nesuskolintos	nesuskolinta	-
kilm.	nesuskolinto	nesuskolintų	nesuskolintos	nesuskolintų	-	-
naud.	nesuskolintam	nesuskolintiems	nesuskolintai	nesuskolintoms	-	-
gal.	nesuskolintą	nesuskolintus	nesuskolintą	nesuskolintas	-	-
įnag.	nesuskolintu	nesuskolintais	nesuskolinta	nesuskolintomis	-	-
viet.	nesuskolintame	nesuskolintuose	nesuskolintoje	nesuskolintose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nesuskolintasis	nesuskolintieji	nesuskolintoji	nesuskolintosios	-	-
kilm.	nesuskolintojo	nesuskolintųjų	nesuskolintosios	nesuskolintųjų	-	-
naud.	nesuskolintajam	nesuskolintiesiems	nesuskolintajai	nesuskolintosioms	-	-
gal.	nesuskolintąjį	nesuskolintuosius	nesuskolintąją	nesuskolintąsias	-	-
įnag.	nesuskolintuoju	nesuskolintaisiais	nesuskolintąja	nesuskolintosiomis	-	-
viet.	nesuskolintajame	nesuskolintuosiuose	nesuskolintojoje	nesuskolintosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. nesuskolintas, mot. g. nesuskolinta.
• Skiemenys: ne-su-sko-lin-tuo-ju

nesuskolintuoju

1. tas, kurį nesuskolino

Etimologija

<= nesuskolinti, nesuskolina, nesuskolino <= ne- + suskolinti, suskolina, suskolino <= su- + skolinti, skolina, skolino

---