nesuskolintinų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

nesuskolintinų (reik. dlv., vyr. g. dgs. kilm., mot. g. dgs. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nesuskolintinas, mot. g. nesuskolintina
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nesuskolintinas	nesuskolintini	nesuskolintina	nesuskolintinos	nesuskolintina	-
kilm.	nesuskolintino	nesuskolintinų	nesuskolintinos	nesuskolintinų	-	-
naud.	nesuskolintinam	nesuskolintiniems	nesuskolintinai	nesuskolintinoms	-	-
gal.	nesuskolintiną	nesuskolintinus	nesuskolintiną	nesuskolintinas	-	-
įnag.	nesuskolintinu	nesuskolintinais	nesuskolintina	nesuskolintinomis	-	-
viet.	nesuskolintiname	nesuskolintinuose	nesuskolintinoje	nesuskolintinose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nesuskolintinasis	nesuskolintinieji	nesuskolintinoji	nesuskolintinosios	-	-
kilm.	nesuskolintinojo	nesuskolintinųjų	nesuskolintinosios	nesuskolintinųjų	-	-
naud.	nesuskolintinajam	nesuskolintiniesiems	nesuskolintinajai	nesuskolintinosioms	-	-
gal.	nesuskolintinąjį	nesuskolintinuosius	nesuskolintinąją	nesuskolintinąsias	-	-
įnag.	nesuskolintinuoju	nesuskolintinaisiais	nesuskolintinąja	nesuskolintinosiomis	-	-
viet.	nesuskolintinajame	nesuskolintinuosiuose	nesuskolintinojoje	nesuskolintinosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. nesuskolintinas, mot. g. nesuskolintina.
• Skiemenys: ne-su-sko-lin-ti-nų

nesuskolintinų

1. tas, dėl kurio reikia nesuskolinti

Etimologija

<= nesuskolinti, nesuskolina, nesuskolino <= ne- + suskolinti, suskolina, suskolino <= su- + skolinti, skolina, skolino

---