nesuskolinamąjį

 Lietuvių kalba

Dalyvis

nesuskolinamąjį (es. l. neveik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. gal.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nesuskolinamas, mot. g. nesuskolinama
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nesuskolinamas	nesuskolinami	nesuskolinama	nesuskolinamos	nesuskolinama	-
kilm.	nesuskolinamo	nesuskolinamų	nesuskolinamos	nesuskolinamų	-	-
naud.	nesuskolinamam	nesuskolinamiems	nesuskolinamai	nesuskolinamoms	-	-
gal.	nesuskolinamą	nesuskolinamus	nesuskolinamą	nesuskolinamas	-	-
įnag.	nesuskolinamu	nesuskolinamais	nesuskolinama	nesuskolinamomis	-	-
viet.	nesuskolinamame	nesuskolinamuose	nesuskolinamoje	nesuskolinamose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nesuskolinamasis	nesuskolinamieji	nesuskolinamoji	nesuskolinamosios	-	-
kilm.	nesuskolinamojo	nesuskolinamųjų	nesuskolinamosios	nesuskolinamųjų	-	-
naud.	nesuskolinamajam	nesuskolinamiesiems	nesuskolinamajai	nesuskolinamosioms	-	-
gal.	nesuskolinamąjį	nesuskolinamuosius	nesuskolinamąją	nesuskolinamąsias	-	-
įnag.	nesuskolinamuoju	nesuskolinamaisiais	nesuskolinamąja	nesuskolinamosiomis	-	-
viet.	nesuskolinamajame	nesuskolinamuosiuose	nesuskolinamojoje	nesuskolinamosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. nesuskolinamas, mot. g. nesuskolinama.
• Skiemenys: ne-su-sko-li-na-mą-jį

nesuskolinamąjį

1. tas, kurį nesuskolina

Etimologija

<= nesuskolinti, nesuskolina, nesuskolino <= ne- + suskolinti, suskolina, suskolino <= su- + skolinti, skolina, skolino

---