nesusivaišintojuje

 Lietuvių kalba

Daiktavardis

nesusivaišintojuje (dkt., vyr. g., vns. viet.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: nesusivaišintojas
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nesusivaišintojas	nesusivaišintojai
kilm.	nesusivaišintojo	nesusivaišintojų
naud.	nesusivaišintojui	nesusivaišintojams
gal.	nesusivaišintoją	nesusivaišintojus
įnag.	nesusivaišintoju	nesusivaišintojais
viet.	nesusivaišintojuje	nesusivaišintojuose
šauksm.	nesusivaišintojau	nesusivaišintojai

• Skiemenys: ne-su-si-vai-šin-to-ju-je
• žr. pagr. f. nesusivaišintojas
• Taip pat žr. pagr. f. mot. g. nesusivaišintoja.

nesusivaišintojuje

1. tas, kuris nesusivaišina

Etimologija

<= nesusivaišinti, nesusivaišina, nesusivaišino <= ne- + susivaišinti, susivaišina, susivaišino <= suvaišinti, suvaišina, suvaišino <= su- + vaišinti, vaišina, vaišino

---