nesusivaišintojų

Taip pat žr.: nesusivaišintoju

 Lietuvių kalba

Daiktavardis

nesusivaišintojų (dkt., vyr. g., dgs. kilm.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: nesusivaišintojas
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nesusivaišintojas	nesusivaišintojai
kilm.	nesusivaišintojo	nesusivaišintojų
naud.	nesusivaišintojui	nesusivaišintojams
gal.	nesusivaišintoją	nesusivaišintojus
įnag.	nesusivaišintoju	nesusivaišintojais
viet.	nesusivaišintojuje	nesusivaišintojuose
šauksm.	nesusivaišintojau	nesusivaišintojai

• Skiemenys: ne-su-si-vai-šin-to-jų
• žr. pagr. f. nesusivaišintojas
• Taip pat žr. pagr. f. mot. g. nesusivaišintoja.

nesusivaišintojų

1. tas, kuris nesusivaišina

Etimologija

<= nesusivaišinti, nesusivaišina, nesusivaišino <= ne- + susivaišinti, susivaišina, susivaišino <= suvaišinti, suvaišina, suvaišino <= su- + vaišinti, vaišina, vaišino

---

Daiktavardis

nesusivaišintojų (dkt., mot. g., dgs. kilm.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: nesusivaišintoja
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nesusivaišintoja	nesusivaišintojos
kilm.	nesusivaišintojos	nesusivaišintojų
naud.	nesusivaišintojai	nesusivaišintojoms
gal.	nesusivaišintoją	nesusivaišintojas
įnag.	nesusivaišintoja	nesusivaišintojomis
viet.	nesusivaišintojoje	nesusivaišintojose
šauksm.	nesusivaišintoja	nesusivaišintojos

• Skiemenys: ne-su-si-vai-šin-to-jų
• žr. pagr. f. nesusivaišintoja
• Taip pat žr. pagr. f. vyr. g. nesusivaišintojas.

nesusivaišintojų

1. ta, kuri nesusivaišina

Etimologija

<= nesusivaišinti, nesusivaišina, nesusivaišino <= ne- + susivaišinti, susivaišina, susivaišino <= suvaišinti, suvaišina, suvaišino <= su- + vaišinti, vaišina, vaišino

---