Pereiti prie turinio

nesusiginčytinos

Puslapis iš Vikižodyno, laisvojo žodyno.

Dalyvis

[taisyti]

nesusiginčytinos

  1. ta, dėl kurios reikia nesusiginčyti

Etimologija

[taisyti]

<= nesusiginčyti, nesusiginčija, nesusiginčijo <= ne- + susiginčyti, susiginčija, susiginčijo <= su- + sangrž. si- + ginčyti, ginčija, ginčijo