Pereiti prie turinio

nesusiginčytinas

Puslapis iš Vikižodyno, laisvojo žodyno.

Dalyvis

[taisyti]

nesusiginčytinas

  1. tas, dėl kurio reikia nesusiginčyti

Etimologija

[taisyti]

<= nesusiginčyti, nesusiginčija, nesusiginčijo <= ne- + susiginčyti, susiginčija, susiginčijo <= su- + sangrž. si- + ginčyti, ginčija, ginčijo


Antonimai

[taisyti]

Vertimai

[taisyti]