nesusiginčijamasis

 Lietuvių kalba

Dalyvis

nesusiginčijamasis (es. l. neveik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nesusiginčijamas, mot. g. nesusiginčijama
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nesusiginčijamas	nesusiginčijami	nesusiginčijama	nesusiginčijamos	nesusiginčijama	-
kilm.	nesusiginčijamo	nesusiginčijamų	nesusiginčijamos	nesusiginčijamų	-	-
naud.	nesusiginčijamam	nesusiginčijamiems	nesusiginčijamai	nesusiginčijamoms	-	-
gal.	nesusiginčijamą	nesusiginčijamus	nesusiginčijamą	nesusiginčijamas	-	-
įnag.	nesusiginčijamu	nesusiginčijamais	nesusiginčijama	nesusiginčijamomis	-	-
viet.	nesusiginčijamame	nesusiginčijamuose	nesusiginčijamoje	nesusiginčijamose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nesusiginčijamasis	nesusiginčijamieji	nesusiginčijamoji	nesusiginčijamosios	-	-
kilm.	nesusiginčijamojo	nesusiginčijamųjų	nesusiginčijamosios	nesusiginčijamųjų	-	-
naud.	nesusiginčijamajam	nesusiginčijamiesiems	nesusiginčijamajai	nesusiginčijamosioms	-	-
gal.	nesusiginčijamąjį	nesusiginčijamuosius	nesusiginčijamąją	nesusiginčijamąsias	-	-
įnag.	nesusiginčijamuoju	nesusiginčijamaisiais	nesusiginčijamąja	nesusiginčijamosiomis	-	-
viet.	nesusiginčijamajame	nesusiginčijamuosiuose	nesusiginčijamojoje	nesusiginčijamosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. nesusiginčijamas, mot. g. nesusiginčijama.
• Skiemenys: ne-su-si-gin-či-ja-ma-sis

nesusiginčijamasis

1. tas, kurį nesusiginčija

Etimologija

<= nesusiginčyti, nesusiginčija, nesusiginčijo <= ne- + susiginčyti, susiginčija, susiginčijo <= su- + sangrž. si- + ginčyti, ginčija, ginčijo

---