Pereiti prie turinio

nesusiginčijama

Puslapis iš Vikižodyno, laisvojo žodyno.

Dalyvis

[taisyti]

nesusiginčijama

  1. ta, kurią nesusiginčija

Etimologija

[taisyti]

<= nesusiginčyti, nesusiginčija, nesusiginčijo <= ne- + susiginčyti, susiginčija, susiginčijo <= su- + sangrž. si- + ginčyti, ginčija, ginčijo


Antonimai

[taisyti]

Vertimai

[taisyti]