nesusigamintinus

 Lietuvių kalba

Dalyvis

nesusigamintinus (reik. dlv., vyr. g. dgs. gal.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nesusigamintinas, mot. g. nesusigamintina
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nesusigamintinas	nesusigamintini	nesusigamintina	nesusigamintinos	nesusigamintina	-
kilm.	nesusigamintino	nesusigamintinų	nesusigamintinos	nesusigamintinų	-	-
naud.	nesusigamintinam	nesusigamintiniems	nesusigamintinai	nesusigamintinoms	-	-
gal.	nesusigamintiną	nesusigamintinus	nesusigamintiną	nesusigamintinas	-	-
įnag.	nesusigamintinu	nesusigamintinais	nesusigamintina	nesusigamintinomis	-	-
viet.	nesusigamintiname	nesusigamintinuose	nesusigamintinoje	nesusigamintinose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nesusigamintinasis	nesusigamintinieji	nesusigamintinoji	nesusigamintinosios	-	-
kilm.	nesusigamintinojo	nesusigamintinųjų	nesusigamintinosios	nesusigamintinųjų	-	-
naud.	nesusigamintinajam	nesusigamintiniesiems	nesusigamintinajai	nesusigamintinosioms	-	-
gal.	nesusigamintinąjį	nesusigamintinuosius	nesusigamintinąją	nesusigamintinąsias	-	-
įnag.	nesusigamintinuoju	nesusigamintinaisiais	nesusigamintinąja	nesusigamintinosiomis	-	-
viet.	nesusigamintinajame	nesusigamintinuosiuose	nesusigamintinojoje	nesusigamintinosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. nesusigamintinas, mot. g. nesusigamintina.
• Skiemenys: ne-su-si-ga-min-ti-nus

nesusigamintinus

1. tas, dėl kurio reikia nesusigaminti

Etimologija

<= nesusigaminti, nesusigamina, nesusigamino <= ne- + susigaminti, susigamina, susigamino <= su- + sangrž. si- + gaminti, gamina, gamino

---