Pereiti prie turinio

nesusigamintiniems

Puslapis iš Vikižodyno, laisvojo žodyno.

Dalyvis

[taisyti]

nesusigamintiniems

  1. tas, dėl kurio reikia nesusigaminti

Etimologija

[taisyti]

<= nesusigaminti, nesusigamina, nesusigamino <= ne- + susigaminti, susigamina, susigamino <= su- + sangrž. si- + gaminti, gamina, gamino