nesusigalvotinam

 Lietuvių kalba

Dalyvis

nesusigalvotinam (reik. dlv., vyr. g. vns. naud.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nesusigalvotinas, mot. g. nesusigalvotina
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nesusigalvotinas	nesusigalvotini	nesusigalvotina	nesusigalvotinos	nesusigalvotina	-
kilm.	nesusigalvotino	nesusigalvotinų	nesusigalvotinos	nesusigalvotinų	-	-
naud.	nesusigalvotinam	nesusigalvotiniems	nesusigalvotinai	nesusigalvotinoms	-	-
gal.	nesusigalvotiną	nesusigalvotinus	nesusigalvotiną	nesusigalvotinas	-	-
įnag.	nesusigalvotinu	nesusigalvotinais	nesusigalvotina	nesusigalvotinomis	-	-
viet.	nesusigalvotiname	nesusigalvotinuose	nesusigalvotinoje	nesusigalvotinose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nesusigalvotinasis	nesusigalvotinieji	nesusigalvotinoji	nesusigalvotinosios	-	-
kilm.	nesusigalvotinojo	nesusigalvotinųjų	nesusigalvotinosios	nesusigalvotinųjų	-	-
naud.	nesusigalvotinajam	nesusigalvotiniesiems	nesusigalvotinajai	nesusigalvotinosioms	-	-
gal.	nesusigalvotinąjį	nesusigalvotinuosius	nesusigalvotinąją	nesusigalvotinąsias	-	-
įnag.	nesusigalvotinuoju	nesusigalvotinaisiais	nesusigalvotinąja	nesusigalvotinosiomis	-	-
viet.	nesusigalvotinajame	nesusigalvotinuosiuose	nesusigalvotinojoje	nesusigalvotinosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. nesusigalvotinas, mot. g. nesusigalvotina.
• Skiemenys: ne-su-si-gal-vo-ti-nam

nesusigalvotinam

1. tas, dėl kurio reikia nesusigalvoti

Etimologija

<= nesusigalvoti, nesusigalvoja, nesusigalvojo <= ne- + susigalvoti, susigalvoja, susigalvojo <= su- + sangrž. si- + galvoti, galvoja, galvojo

---