nesusigalvotąja

 Lietuvių kalba

Dalyvis

nesusigalvotąja (būt. l. neveik. dlv., įvard. f. mot. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nesusigalvotas, mot. g. nesusigalvota
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nesusigalvotas	nesusigalvoti	nesusigalvota	nesusigalvotos	nesusigalvota	-
kilm.	nesusigalvoto	nesusigalvotų	nesusigalvotos	nesusigalvotų	-	-
naud.	nesusigalvotam	nesusigalvotiems	nesusigalvotai	nesusigalvotoms	-	-
gal.	nesusigalvotą	nesusigalvotus	nesusigalvotą	nesusigalvotas	-	-
įnag.	nesusigalvotu	nesusigalvotais	nesusigalvota	nesusigalvotomis	-	-
viet.	nesusigalvotame	nesusigalvotuose	nesusigalvotoje	nesusigalvotose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nesusigalvotasis	nesusigalvotieji	nesusigalvotoji	nesusigalvotosios	-	-
kilm.	nesusigalvotojo	nesusigalvotųjų	nesusigalvotosios	nesusigalvotųjų	-	-
naud.	nesusigalvotajam	nesusigalvotiesiems	nesusigalvotajai	nesusigalvotosioms	-	-
gal.	nesusigalvotąjį	nesusigalvotuosius	nesusigalvotąją	nesusigalvotąsias	-	-
įnag.	nesusigalvotuoju	nesusigalvotaisiais	nesusigalvotąja	nesusigalvotosiomis	-	-
viet.	nesusigalvotajame	nesusigalvotuosiuose	nesusigalvotojoje	nesusigalvotosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. nesusigalvotas, mot. g. nesusigalvota.
• Skiemenys: ne-su-si-gal-vo-tą-ja

nesusigalvotąja

1. ta, kurią nesusigalvojo

Etimologija

<= nesusigalvoti, nesusigalvoja, nesusigalvojo <= ne- + susigalvoti, susigalvoja, susigalvojo <= su- + sangrž. si- + galvoti, galvoja, galvojo

---