nesusigalvosimųjų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

nesusigalvosimųjų (būs. l. neveik. dlv., įvard. f. vyr. g. dgs. kilm., įvard. f. mot. g. dgs. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nesusigalvosimas, mot. g. nesusigalvosima
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nesusigalvosimas	nesusigalvosimi	nesusigalvosima	nesusigalvosimos	nesusigalvosima	-
kilm.	nesusigalvosimo	nesusigalvosimų	nesusigalvosimos	nesusigalvosimų	-	-
naud.	nesusigalvosimam	nesusigalvosimiems	nesusigalvosimai	nesusigalvosimoms	-	-
gal.	nesusigalvosimą	nesusigalvosimus	nesusigalvosimą	nesusigalvosimas	-	-
įnag.	nesusigalvosimu	nesusigalvosimais	nesusigalvosima	nesusigalvosimomis	-	-
viet.	nesusigalvosimame	nesusigalvosimuose	nesusigalvosimoje	nesusigalvosimose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nesusigalvosimasis	nesusigalvosimieji	nesusigalvosimoji	nesusigalvosimosios	-	-
kilm.	nesusigalvosimojo	nesusigalvosimųjų	nesusigalvosimosios	nesusigalvosimųjų	-	-
naud.	nesusigalvosimajam	nesusigalvosimiesiems	nesusigalvosimajai	nesusigalvosimosioms	-	-
gal.	nesusigalvosimąjį	nesusigalvosimuosius	nesusigalvosimąją	nesusigalvosimąsias	-	-
įnag.	nesusigalvosimuoju	nesusigalvosimaisiais	nesusigalvosimąja	nesusigalvosimosiomis	-	-
viet.	nesusigalvosimajame	nesusigalvosimuosiuose	nesusigalvosimojoje	nesusigalvosimosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. nesusigalvosimas, mot. g. nesusigalvosima.
• Skiemenys: ne-su-si-gal-vo-si-mų-jų

nesusigalvosimųjų

1. tas, kurį nesusigalvos

Etimologija

<= nesusigalvoti, nesusigalvoja, nesusigalvojo <= ne- + susigalvoti, susigalvoja, susigalvojo <= su- + sangrž. si- + galvoti, galvoja, galvojo

---