nesusigalvojusį

 Lietuvių kalba

Dalyvis

nesusigalvojusį (būt. k. l. veik. dlv., vyr. g. vns. gal.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nesusigalvojęs, mot. g. nesusigalvojusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nesusigalvojęs	nesusigalvoję	nesusigalvojusi, nesusigalvojus	nesusigalvojusios	-	nesusigalvoję
kilm.	nesusigalvojusio	nesusigalvojusių	nesusigalvojusios	nesusigalvojusių	-	-
naud.	nesusigalvojusiam	nesusigalvojusiems	nesusigalvojusiai	nesusigalvojusioms	-	-
gal.	nesusigalvojusį	nesusigalvojusius	nesusigalvojusią	nesusigalvojusias	-	-
įnag.	nesusigalvojusiu	nesusigalvojusiais	nesusigalvojusia	nesusigalvojusiomis	-	-
viet.	nesusigalvojusiame	nesusigalvojusiuose	nesusigalvojusioje	nesusigalvojusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nesusigalvojusysis	nesusigalvojusieji	nesusigalvojusioji	nesusigalvojusiosios	-	-
kilm.	nesusigalvojusiojo	nesusigalvojusiųjų	nesusigalvojusiosios	nesusigalvojusiųjų	-	-
naud.	nesusigalvojusiajam	nesusigalvojusiesiems	nesusigalvojusiajai	nesusigalvojusiosioms	-	-
gal.	nesusigalvojusįjį	nesusigalvojusiuosius	nesusigalvojusiąją	nesusigalvojusiąsias	-	-
įnag.	nesusigalvojusiuoju	nesusigalvojusiaisiais	nesusigalvojusiąja	nesusigalvojusiosiomis	-	-
viet.	nesusigalvojusiajame	nesusigalvojusiuosiuose	nesusigalvojusiojoje	nesusigalvojusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. nesusigalvojęs, mot. g. nesusigalvojusi.
• Skiemenys: ne-su-si-gal-vo-ju-sį

nesusigalvojusį

1. tas, kuris nesusigalvojo

Etimologija

<= nesusigalvoti, nesusigalvoja, nesusigalvojo <= ne- + susigalvoti, susigalvoja, susigalvojo <= su- + sangrž. si- + galvoti, galvoja, galvojo

---