nesukylančiu

 Lietuvių kalba

Dalyvis

nesukylančiu (es. l. veik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nesukylantis, mot. g. nesukylanti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nesukyląs, nesukylantis	nesukylą, nesukylantys	nesukylanti	nesukylančios	-	nesukylą
kilm.	nesukylančio	nesukylančių	nesukylančios	nesukylančių	-	-
naud.	nesukylančiam	nesukylantiems, nesukylantiem	nesukylančiai	nesukylančioms, nesukylančiom	-	-
gal.	nesukylantį	nesukylančius	nesukylančią	nesukylančias	-	-
įnag.	nesukylančiu	nesukylančiais	nesukylančia	nesukylančiomis	-	-
viet.	nesukylančiame, nesukylančiam	nesukylančiuose, nesukylančiuos	nesukylančioje, nesukylančioj	nesukylančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nesukylantysis	nesukylantieji	nesukylančioji	nesukylančiosios	-	-
kilm.	nesukylančiojo	nesukylančiųjų	nesukylančiosios	nesukylančiųjų	-	-
naud.	nesukylančiajam	nesukylantiesiems	nesukylančiajai	nesukylančiosioms	-	-
gal.	nesukylantįjį	nesukylančiuosius	nesukylančiąją	nesukylančiąsias	-	-
įnag.	nesukylančiuoju	nesukylančiaisiais	nesukylančiąja	nesukylančiosiomis	-	-
viet.	nesukylančiajame	nesukylančiuosiuose	nesukylančiojoje	nesukylančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. nesukylantis, mot. g. nesukylanti.
• Skiemenys: ne-su-ky-lan-čiu

nesukylančiu

1. tas, kuris nesukyla

Etimologija

<= nesukilti, nesukyla, nesukilo <= ne- + sukilti, sukyla, sukilo <= su- + kilti, kyla, kilo

---