neragintojoje

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neragintojoje (būt. l. neveik. dlv., įvard. f. mot. g. vns. viet.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neragintas, mot. g. neraginta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neragintas	neraginti	neraginta	neragintos	neraginta	-
kilm.	neraginto	neragintų	neragintos	neragintų	-	-
naud.	neragintam	neragintiems	neragintai	neragintoms	-	-
gal.	neragintą	neragintus	neragintą	neragintas	-	-
įnag.	neragintu	neragintais	neraginta	neragintomis	-	-
viet.	neragintame	neragintuose	neragintoje	neragintose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neragintasis	neragintieji	neragintoji	neragintosios	-	-
kilm.	neragintojo	neragintųjų	neragintosios	neragintųjų	-	-
naud.	neragintajam	neragintiesiems	neragintajai	neragintosioms	-	-
gal.	neragintąjį	neragintuosius	neragintąją	neragintąsias	-	-
įnag.	neragintuoju	neragintaisiais	neragintąja	neragintosiomis	-	-
viet.	neragintajame	neragintuosiuose	neragintojoje	neragintosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neragintas, mot. g. neraginta.
• Skiemenys: ne-ra-gin-to-jo-je

neragintojoje

1. ta, kurią neragino

Etimologija

<= neraginti, neragina, neragino <= ne- + raginti, ragina, ragino

---

Daiktavardis

neragintojoje (dkt., mot. g., vns. viet.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: neragintoja
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neragintoja	neragintojos
kilm.	neragintojos	neragintojų
naud.	neragintojai	neragintojoms
gal.	neragintoją	neragintojas
įnag.	neragintoja	neragintojomis
viet.	neragintojoje	neragintojose
šauksm.	neragintoja	neragintojos

• Skiemenys: ne-ra-gin-to-jo-je
• žr. pagr. f. neragintoja
• Taip pat žr. pagr. f. vyr. g. neragintojas.

neragintojoje

1. ta, kuri neragina

Etimologija

<= neraginti, neragina, neragino <= ne- + raginti, ragina, ragino

---