neragintu

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neragintu (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neragintas, mot. g. neraginta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neragintas	neraginti	neraginta	neragintos	neraginta	-
kilm.	neraginto	neragintų	neragintos	neragintų	-	-
naud.	neragintam	neragintiems	neragintai	neragintoms	-	-
gal.	neragintą	neragintus	neragintą	neragintas	-	-
įnag.	neragintu	neragintais	neraginta	neragintomis	-	-
viet.	neragintame	neragintuose	neragintoje	neragintose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neragintasis	neragintieji	neragintoji	neragintosios	-	-
kilm.	neragintojo	neragintųjų	neragintosios	neragintųjų	-	-
naud.	neragintajam	neragintiesiems	neragintajai	neragintosioms	-	-
gal.	neragintąjį	neragintuosius	neragintąją	neragintąsias	-	-
įnag.	neragintuoju	neragintaisiais	neragintąja	neragintosiomis	-	-
viet.	neragintajame	neragintuosiuose	neragintojoje	neragintosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neragintas, mot. g. neraginta.
• Skiemenys: ne-ra-gin-tu

neragintu

1. tas, kurį neragino

Etimologija

<= neraginti, neragina, neragino <= ne- + raginti, ragina, ragino

---