neragintojų

 Lietuvių kalba

Daiktavardis

neragintojų (dkt., vyr. g., dgs. kilm.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: neragintojas
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neragintojas	neragintojai
kilm.	neragintojo	neragintojų
naud.	neragintojui	neragintojams
gal.	neragintoją	neragintojus
įnag.	neragintoju	neragintojais
viet.	neragintojuje	neragintojuose
šauksm.	neragintojau	neragintojai

• Skiemenys: ne-ra-gin-to-jų
• žr. pagr. f. neragintojas
• Taip pat žr. pagr. f. mot. g. neragintoja.

neragintojų

1. tas, kuris neragina

Etimologija

<= neraginti, neragina, neragino <= ne- + raginti, ragina, ragino

---

Daiktavardis

neragintojų (dkt., mot. g., dgs. kilm.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: neragintoja
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neragintoja	neragintojos
kilm.	neragintojos	neragintojų
naud.	neragintojai	neragintojoms
gal.	neragintoją	neragintojas
įnag.	neragintoja	neragintojomis
viet.	neragintojoje	neragintojose
šauksm.	neragintoja	neragintojos

• Skiemenys: ne-ra-gin-to-jų
• žr. pagr. f. neragintoja
• Taip pat žr. pagr. f. vyr. g. neragintojas.

neragintojų

1. ta, kuri neragina

Etimologija

<= neraginti, neragina, neragino <= ne- + raginti, ragina, ragino

---