neprakiltu

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neprakiltu (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neprakiltas, mot. g. neprakilta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neprakiltas	neprakilti	neprakilta	neprakiltos	neprakilta	-
kilm.	neprakilto	neprakiltų	neprakiltos	neprakiltų	-	-
naud.	neprakiltam	neprakiltiems	neprakiltai	neprakiltoms	-	-
gal.	neprakiltą	neprakiltus	neprakiltą	neprakiltas	-	-
įnag.	neprakiltu	neprakiltais	neprakilta	neprakiltomis	-	-
viet.	neprakiltame	neprakiltuose	neprakiltoje	neprakiltose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neprakiltasis	neprakiltieji	neprakiltoji	neprakiltosios	-	-
kilm.	neprakiltojo	neprakiltųjų	neprakiltosios	neprakiltųjų	-	-
naud.	neprakiltajam	neprakiltiesiems	neprakiltajai	neprakiltosioms	-	-
gal.	neprakiltąjį	neprakiltuosius	neprakiltąją	neprakiltąsias	-	-
įnag.	neprakiltuoju	neprakiltaisiais	neprakiltąja	neprakiltosiomis	-	-
viet.	neprakiltajame	neprakiltuosiuose	neprakiltojoje	neprakiltosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neprakiltas, mot. g. neprakilta.
• Skiemenys: ne-pra-kil-tu

neprakiltu

1. tas, kurį neprakilo

Etimologija

<= neprakilti, neprakyla, neprakilo <= ne- + prakilti, prakyla, prakilo <= pra- + kilti, kyla, kilo

---