nepervogtu

 Lietuvių kalba

Dalyvis

nepervogtu (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nepervogtas, mot. g. nepervogta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nepervogtas	nepervogti	nepervogta	nepervogtos	nepervogta	-
kilm.	nepervogto	nepervogtų	nepervogtos	nepervogtų	-	-
naud.	nepervogtam	nepervogtiems	nepervogtai	nepervogtoms	-	-
gal.	nepervogtą	nepervogtus	nepervogtą	nepervogtas	-	-
įnag.	nepervogtu	nepervogtais	nepervogta	nepervogtomis	-	-
viet.	nepervogtame	nepervogtuose	nepervogtoje	nepervogtose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nepervogtasis	nepervogtieji	nepervogtoji	nepervogtosios	-	-
kilm.	nepervogtojo	nepervogtųjų	nepervogtosios	nepervogtųjų	-	-
naud.	nepervogtajam	nepervogtiesiems	nepervogtajai	nepervogtosioms	-	-
gal.	nepervogtąjį	nepervogtuosius	nepervogtąją	nepervogtąsias	-	-
įnag.	nepervogtuoju	nepervogtaisiais	nepervogtąja	nepervogtosiomis	-	-
viet.	nepervogtajame	nepervogtuosiuose	nepervogtojoje	nepervogtosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. nepervogtas, mot. g. nepervogta.
• Skiemenys: ne-per-vog-tu

nepervogtu

1. tas, kurį nepervogė

Etimologija

<= nepervogti, nepervagia, nepervogė <= ne- + pervogti, pervagia, pervogė <= per- + vogti, vagia, vogė

---