nepervaišintojo

 Lietuvių kalba

Dalyvis

nepervaišintojo (būt. l. neveik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nepervaišintas, mot. g. nepervaišinta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nepervaišintas	nepervaišinti	nepervaišinta	nepervaišintos	nepervaišinta	-
kilm.	nepervaišinto	nepervaišintų	nepervaišintos	nepervaišintų	-	-
naud.	nepervaišintam	nepervaišintiems	nepervaišintai	nepervaišintoms	-	-
gal.	nepervaišintą	nepervaišintus	nepervaišintą	nepervaišintas	-	-
įnag.	nepervaišintu	nepervaišintais	nepervaišinta	nepervaišintomis	-	-
viet.	nepervaišintame	nepervaišintuose	nepervaišintoje	nepervaišintose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nepervaišintasis	nepervaišintieji	nepervaišintoji	nepervaišintosios	-	-
kilm.	nepervaišintojo	nepervaišintųjų	nepervaišintosios	nepervaišintųjų	-	-
naud.	nepervaišintajam	nepervaišintiesiems	nepervaišintajai	nepervaišintosioms	-	-
gal.	nepervaišintąjį	nepervaišintuosius	nepervaišintąją	nepervaišintąsias	-	-
įnag.	nepervaišintuoju	nepervaišintaisiais	nepervaišintąja	nepervaišintosiomis	-	-
viet.	nepervaišintajame	nepervaišintuosiuose	nepervaišintojoje	nepervaišintosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. nepervaišintas, mot. g. nepervaišinta.

nepervaišintojo

1. tas, kurį nepervaišino.

Etimologija

<= nepervaišinti, nepervaišina, nepervaišino <= ne- + pervaišinti, pervaišina, pervaišino <= per- + vaišinti, vaišina, vaišino.

---

Daiktavardis

nepervaišintojo (dkt., vyr. g., vns. kilm.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: nepervaišintojas
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nepervaišintojas	nepervaišintojai
kilm.	nepervaišintojo	nepervaišintojų
naud.	nepervaišintojui	nepervaišintojams
gal.	nepervaišintoją	nepervaišintojus
įnag.	nepervaišintoju	nepervaišintojais
viet.	nepervaišintojuje	nepervaišintojuose
šauksm.	nepervaišintojau	nepervaišintojai

• žr. pagr. f. nepervaišintojas
• Taip pat žr. pagr. f. mot. g. nepervaišintoja.

nepervaišintojo

1. tas, kuris nepervaišina

Etimologija

<= nepervaišinti, nepervaišina, nepervaišino <= ne- + pervaišinti, pervaišina, pervaišino <= per- + vaišinti, vaišina, vaišino

---