nepervaišintojų

Taip pat žr.: nepervaišintoju

 Lietuvių kalba

Daiktavardis

nepervaišintojų (dkt., vyr. g., dgs. kilm.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: nepervaišintojas
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nepervaišintojas	nepervaišintojai
kilm.	nepervaišintojo	nepervaišintojų
naud.	nepervaišintojui	nepervaišintojams
gal.	nepervaišintoją	nepervaišintojus
įnag.	nepervaišintoju	nepervaišintojais
viet.	nepervaišintojuje	nepervaišintojuose
šauksm.	nepervaišintojau	nepervaišintojai

• žr. pagr. f. nepervaišintojas
• Taip pat žr. pagr. f. mot. g. nepervaišintoja.

nepervaišintojų

1. tas, kuris nepervaišina

Etimologija

<= nepervaišinti, nepervaišina, nepervaišino <= ne- + pervaišinti, pervaišina, pervaišino <= per- + vaišinti, vaišina, vaišino

---

Daiktavardis

nepervaišintojų (dkt., mot. g., dgs. kilm.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: nepervaišintoja
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nepervaišintoja	nepervaišintojos
kilm.	nepervaišintojos	nepervaišintojų
naud.	nepervaišintojai	nepervaišintojoms
gal.	nepervaišintoją	nepervaišintojas
įnag.	nepervaišintoja	nepervaišintojomis
viet.	nepervaišintojoje	nepervaišintojose
šauksm.	nepervaišintoja	nepervaišintojos

• žr. pagr. f. nepervaišintoja
• Taip pat žr. pagr. f. vyr. g. nepervaišintojas.

nepervaišintojų

1. ta, kuri nepervaišina

Etimologija

<= nepervaišinti, nepervaišina, nepervaišino <= ne- + pervaišinti, pervaišina, pervaišino <= per- + vaišinti, vaišina, vaišino

---